Moterų tualetai kartais gali tapti geriausiais pokalbių kambariais. Kol kažkas laukia eilėje, rankų džiovintuvai kuo puikiausiai ūžia, moterys laukia savo eilės, dairosi į veidrodį, o tada gali užsimegzti ir pokalbiai. Štai keletas pavyzdžių, kaip gali užsimegzti pokalbiai.

Teatre

Teatre dažniausiai kabo net keli vėjelio tipo ranku džiovintuvai, nes ten yra keli tualetai. Kartais jų būna net keliolika ar daugiau negu dvidešimt. Tai ne iš piršto laužtas poreikis. Ateikite į tualetą per teatro pertrauką ir pamatysite, kad ten jau laukia kokia 40 moterų. Tačiau ir į kabinas visos lenda greitai, keičiasi srautas vos ne konvejeriu. Tada ir rankų džiovintuvų kainos nebūna tokios aktualios. Jeigu tenka labai ilgai stovėti eilėje, tai išbėgus iš tualeto ir aplenkus eilės galą, kartais nelieka laiko ne tik rankoms nudžiovinti, bet ir joms nusausinti. Tenka kuo greičiau bėgti į salę, kur jau tęsiasi prieš tai pradėtas spektaklis. Kino teatruose tokių stovėjimų milžiniškoje eilėje dažniausiai nebūna. Turbūt dėl to, kad kinas neturi pertraukos, per kurią visi turi limituotą laiką, kai reikia nueiti į tualetą. Teatre žmonės nesijaučia familiariai ir trypčiojant tualeto eilėje žmonė nebūtinai nori bendrauti. Tačiau jeigu pamato kokią nors pažįstamą toje pačioje eilutėje, tai pasisveikina ir paklausia, kaip spektaklis. Aišku, komiška tai, kad pokalbis gali bet kurią akimirką nutrūkti – vos tik prireiks eiti į kabiną, vos tik ateis tavo eilė.

Studijų įstaigoje

Daugiausiai pokalbių tualete vyksta studijų įstaigoje. Universitete ar kolegijoje. Visose dažniausiai kabo geri nauji rankų džiovintuvai, ir prie jų yra tikrai patogu užmegzti su kurso draugėmis aktualius pokalbius. Kam rūpi vieni dalykai, kam jau kiti. Tad ten tikrai gali gerai pasikalbėti studentės, tačiau būna mažiau malonu, jeigu toje pačioje atsistoja ir kokia nors dėstytoja, tada abiem pusėms būna ne itin malonu.

Vakarėlyje

Vakarėliuose visada turime labiausiai neformalią aplinką. Visi ten susirenka būtent tam kad bendrautų. Todėl jeigu su visais bendraujame būtent vakarėlio erdvėje, normalu, kad ir nuėję į tualetą, išlaikome tą patį draugišką toną ir norime toliau komunikuoti. Tiesiog nėra kito būdo ten būti, reikia reaguoti į viską. Todėl ir rankų džiovintuvai ten kol burzgia, mezgasi gražiausi pokalbiai. Gali būti, kad ranku dziovintuvai netgi dirbs ilgiau negu jiems reikės, jeigu tik tai padės kažkam geriau pasikalbėti, daugiau visko aptarti. Tokie pokalbiai dažniausiai būna atviri, nuoširdūs ir net gali būti daug kokybiškesni, negu pilnoje kompanijoje. Ypač tai galioja tada, kai vakarėliai būna labai dideli, juose labai daug žmonių. Didelėje žmonių masėje mes galime jaustis nelabai smagiai, nedrįsti kažko užkalbinti. O štai ten, kur dvi damos susitinka tualete, kur čiurlena vanduo, kur ūžia rankų džiovintuvai, kur visoms tenka trypčioti ir spaustis mažesniame kambarėlyje, tai ir užverda šnekos. Tuojau prasideda klausimai, kas ką pažįsta, kas iš kieno pusės atvažiavo, kas ką gyvenime veikia. Jeigu kalboje būna per mažai bendrumų, tai ir pati tualeto aplinka kartais pavirsta labai gera aplinka pokalbiams. Tarkime, būna įdomu, kaip veikia elektriniai ranku dziovintuvai, arba kas nors gali pradėt klausinėti, kiek laiko reikia laikyti dažus ant plaukų, kad išgauti tokią spalvą. O gal dar ir moterys pasako viena kitai kažkokių iš tiesų svarbių ir gerų komplimentų, ir kalba tikrai gali lietis laisvai.