Perspektyvos inžinieriams darbui Kaune

perspektyvos inžinieriams darbui Kaune

Ekspertai nešykšti gerų naujienų Kaunui: solidžios užsienio gamybinės kompanijos čia planuoja kurtis viena po kitos. Į darbo rinką įžengiantys darbdaviai jau dabar suka galvą, ar pakaks būsimų darbuotojų, kurie išmano elektros ir elektronikos inžineriją.

Vis dėlto galimybių jūra iki galo neišsemta – gerokai įsibėgėjus studentų priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, dar liko laisvų vietų į šios krypties studijas. Kodėl?

Ekspertai paaiškina – šiemet Vyriausybė, siekdama subalansuoti būsimą darbo rinką, skyrė papildomą finansavimą šioms studijoms, tačiau ne visos vietos buvo užpildytos.

Per ateinančius ketverius metus, kai studijas baigs šiemet įstoję studentai, Lietuvoje reikės maždaug 3 tūkst. naujų specialistų, kurie išmano elektronikos inžineriją, o darbo pasiūlymai Kaune , sudarys nemažą dalį. Per ateinančius šešerius metus darbo rinkai reikės dar apie 4,5 tūkst. naujų tokios srities specialistų.

Ypatingą verslo sektoriaus suinteresuotumą būsimaisiais informacinių technologijų, elektros ir elektronikos inžinerijos specialistais pastebi ir Kauno kolegijos direktorius. Į Kauno kolegiją nuolat kreipiasi pramonės vadovai, ieškodami inžinerines studijas pasirinkusių jaunų žmonių. Juos domina kolegijoje rengiami automatinio valdymo, infotronikos, kompiuterinių tinklų administravimo ir kiti specialistai, poreikis rinkose – akivaizdus.

Atkreipiamas dėmesys ne tik į darbdavių, bet ir į šiuolaikinės kartos darbuotojų lūkesčius. Specialistams dabar svarbus ne tik siūlomas atlyginimas, tačiau ir kiti darbo vietų veiksniai – darbo ir gyvenamosios vienos dermė, darbuotojui siūlomos sąlygos ir požiūris į jį, įmonės mikroklimatas ir kultūra. Laimi tos įmonės, kurioms nesvetimos atsakingo verslo nuostatos. Jis ypač akcentuoja būsimo darbdavio svarbą dalyvaujant studijų ir mokslo procesuose. Pašnekovo nuomone, geriausių rezultatų pasiekiama, jei į procesą atsakingai įsitraukia darbdaviai ir kartu su aukštąja mokykla plėtoja praktinio mokymo veiklą, vertina studentų baigiamuosius darbus, dalijasi patirtimi konferencijose ir seminaruose, dalyvauja bendruose mokslo tyrimuose.

Kauno kolegijos studentų priėmimo tarnybos darbuotojai, konsultuodami stojančiuosius, pastebėjo, kad nemažai jaunimo iš mokyklos ateina bijodami mokytis tiksliųjų mokslų. Specialistai perspėja, kad toks pageidavimas neretai būna pagrįstas emocijomis, todėl skubėti išbraukti tiksliuosius mokslus iš savo gyvenimo planų – neapgalvotas sprendimas.

Daroma prielaida, kad nenorą mokytis tiksliųjų mokslų lemia iš vidurinio lavinimo sistemos atsinešta patirtis. Ankščiau kolegijoje buvo atliekami pirmo kurso studentų žinių ir gebėjimų diagnostiniai testai, kurie parodė, kad ne visų pirmakursių matematikos, informacinių technologijų žinios po bendrojo lavinimo mokyklos yra pakankamos, nepaisant brandos atestato įvertinimo.

Vis dar svarstantiems, kokią profesiją pasirinkti, patartina neįsikibti į emocinę patirtį ir nesibaiminti naujų patirčių. Nesvarbu, kokią studijų kryptį pasirinksi, labai geras tas pergalės jausmas, kai žinai, kad įdėjęs pastangų ir sutelkęs proto galias turi rezultatą.